2011 – 2012 mokslo metų Plungės „babrungo“ pagrindinės mokyklos ugdymo

 

planas

I. Bendrosios nuostatos

1. 2011-2012 metų Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos (toliau – mokyklos) ugdymo planas parengtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.ISAK-1017, patvirtintu 2011-2013 metų bendruoju pradinio ugdymo programos ugdymo planu, 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.ISAK-1016, patvirtintais 2011-2013 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais. Mokyklos ugdymo planą rengė darbo grupė (2011 m. birželio 14 d. direktoriaus įsakymas Nr.V-136).

2. Mokyklos ugdymo planas reglamentuoja pradinio, pagrindinio ugdymo, specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams pritaikytų ugdymo ir neformalaus švietimo ugdymo programų vykdymą. (2011 m. birželio 23 d. Mokytojų tarybos nutarimas, protokolo Nr.10)

3. Mokykla ugdymo plano projektą suderino su Mokyklos taryba (2011 m. birželio 28 d. Mokyklos tarybos posėdžio nutarimas, protokolo Nr.3) su Plungės rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriumi.

4. 2010 – 2011 mokslo metus pradėjo 301 mokinys, baigė 297 mokiniai, buvo 14 klasių komplektų: 1-4 klasėse – 4; 5-8 klasėse – 8; 9-10 klasėse – 2; dirbo 29 mokytojai.

Mokyklą baigė 25 dešimtokai. 16 % jų tęsia mokslą 11-oje klasėje, 84 % mokosi profesinėse mokyklose.

2010 – 2011 m.m. mokykloje buvo ugdomi 41 specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintis mokinys.

Pagal adaptuotas Bendrojo lavinimo programas I pusmetį ir II-ąjį buvo ugdomi 7 mokiniai, o pagal modifikuotas Bendrojo lavinimo programas – 16 mokinių.

Logopedinė pagalba buvo teikta 20 mokinių.

Mokyklos 2010 – 2011 m.m. ugdymo plano pagrindinės kryptis buvo orientuota į mokinių asmeninius pasiekimus ir pažangą. Ši kryptis pasiteisino: pagerėjo mokinių mokymosi motyvacija, šiek tiek pagerėjo kai kurie akademiniai mokymo(si) pasiekimai:

5 – 10 klasėse

2009 – 2010 mokslo metai: 2010 – 2011 mokslo metai:

„9-10“-kais baigė 4 mokiniai (1,7 %); 5 mokiniai (2,3 %);

„7-10“-kais – 46 mokiniai (20,5 %); 51 mokinys (24 %);

Nepatenkinamus įvertinimus mokslo metų

pabaigoje turėjo 20 mokinių (8,9 %); 21 mokinys (9,9 %).

1 – 4 klasių mokiniai mokėsi aukštesniuoju, pagrindiniu, patenkinamu ir nepatenkinamu lygiu.

2009 – 2010 mokslo metai : 2010 – 2011 mokslo metai:

1 – 10 klasėse

Praleistos 21623 pamokos ; 19402 pamokos;

Vidutiniškai vienam mokiniui 59 pamokos; 60 pamokų;

Dėl ligos praleista 9680 pamokų; 9537 pamokos;

Pamokos praleistos be pateisinamos

priežasties 2138; 2004 pamokos.

Tenkinant moksleivių ugdymo poreikius, 6 a klasė buvo dalinama per matematikos pamokas, taip pat įvesti moduliai 8-ose klasėse, sudarytos mobilios grupės 10 klasėje per matematikos ir lietuvių kalbos modulius.

Informacines technologijas 8 klasėje integruotos į mokomuosius dalykus.

Mokiniai aktyviai dalyvavo įvairiuose konkursuose, olimpiadose ir laimėjo prizines vietas. Toliau buvo vykdoma įvairi projektinė veikla. Sėkmingai vyko prevencinė programa prieš smurtą ir patyčias. Atliktas tyrimas mokykloje parodė, kad smurto ir patyčių mokykloje sumažėjo.

Galima būtų teigti, kad ugdymo planas 2010 – 2011 mokslo metais buvo įgyvendintas, tačiau visų galimybių dar vis nepavyksta įgyvendinti dėl patalpų trūkumo, nebuvimo pilnos kabinetinės sistemos, nepakankamai modernios mokyklos materialinės bazės, IKT mokymo priemonių trūkumo, buvusio darbo dviem pamainom, neaktyvaus tėvų dalyvavimo mokyklos veikloje, nepakankamo mokinių ir tėvų iniciatyvumo, mokinių atsakomybės stokos.

Mokykloje mažėja klasių komplektų skaičius. Gaila, kad prarandame gerai besimokančių, turinčių mokymosi motyvaciją 9-ųjų klasių mokinių.

Dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus susidaro galimybė ugdymo procesą nuo 2011-2012 mokslo metais organizuoti vienoje pamainoje, o tai sudarys sąlygas pagerinti neformalųjį ugdymą.

2011 – 2012 mokslo metus mokykla pradėjo turėdama 271 mokinį. Yra 13 klasių komplektų: 1 – 4 klasės – 4 komplektai, 83 mokiniai; 5 – 8 klasės – 7 komplektai, 152 mokiniai; 9 – 10 klasės – 2 komplektai, 36 mokiniai.

Visas mokyklos ugdymo procesas yra orientuotas padėti moksleiviui įgyti žinių, siekti asmeninės mokinio pažangos, formuoti vertybines nuostatas, ruošiantis tolesniam mokymuisi gimnazijoj ar profesinėj mokykloj.

5. Mokyklos tikslai ir uždaviniai:

I.Ugdyti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, tobulinant mokymo procesą.

1. Skatinti mokinių mokymosi motyvaciją ir lankomumą, ieškant naujų darbo formų.

2. Optimizuoti mokymosi krūvius, tikslingai įgyvendinant integruotąsias programas.

3. Padėti specialiųjų poreikių moksleiviams įsisavinti adaptuotas ir modifikuotas bendrojo

lavinimo programas.

II. Gerinti moksleivių socialinius, kultūrinius įgūdžius ir vertybines nuostatas.

1. Plėtoti mokyklos ir šeimos bendravimą.

2. Gerinti drausmės sistemą, spręsti elgesio problemas.

3. Sudaryti galimybes moksleivių kūrybinei veiklai plėtoti.

III. Tobulinti pagalbos mokiniams būdus ir metodus.

1. Sudaryti mokymosi sąlygas mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose.

2. Analizuoti mokinių asmeninės pažangos įtaką mokymosi rezultatams.

3. Diferencijuoti ir individualizuoti mokymo procesą, siekiant nuoseklaus kompetencijų ugdymo.

2011 – 2012 metų veiklos prioritetas:

Ugdyti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, analizuojant mokinių asmeninės pažangos įtaką mokymosi rezultatams.

6. Mokykla, atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams ugdymo proceso metu, gali koreguoti mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų programoms įgyvendinti ir minimalų privalomų pamokų skaičių mokiniui. (2011 m. birželio 23 d. Mokytojų tarybos nutarimas, protokolo Nr.10).

II. UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PRIELAIDOS

7. Ugdymo proceso organizavimas 2011-2012 mokslo metais:

7.1. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., ugdymo procesas baigiamas atitinkamai:

 

Klasė	Ugdymo proceso pabaiga 2011 – 2012 m. m.	Savaičių skaičius
1 – 5	2012 – 06 – 01	32
6 – 10	2012 – 06 – 08	35

 

7.2. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę. Mokykloje yra 13 klasių komplektų: 1-4 klasėse 4, 5-8 klasėse 7, 9-10 klasėse – 2. Visi mokiniai mokosi pirmoje pamainoje.

7.3. Ugdymo procesas skirstomas pusmečiais. Nustatyta tokia pusmečių trukmė (2011 m. rugpjūčio 31 d. direktoriaus įsakymas Nr.V-147 ):

pirmas pusmetis: rugsėjo 1 d. – sausio 31 d.;

antras pusmetis: vasario 1 d. – mokslo metų pabaiga.

7.4. Mokinių atostogos:

2011-2012 mokslo metais

 

7.5. Pamokos prasideda 8 valandą. Pamokų laikas:

1 klasė

1 pamoka 8.00 – 8.35

2 pamoka 8.55 – 9.30

3 pamoka 9.50 – 10.25

Pietų pertrauka

4 pamoka 10.55 – 11.30

5 pamoka 12.00 – 12.35

2 – 10 klasės

1 pamoka 8.00 – 8.45

2 pamoka 8.55 – 9.40

3 pamoka 9.50 – 10.35

Pietų pertrauka 2; 3; 4; 5; 6 a; 6 b klasės

4 pamoka 10.55 – 11.40

Pietų pertrauka 7 a; 7 b; 8 a; 8 b; 9; 10 klasės

5 pamoka 12.00 – 12.45

6 pamoka 12.55 – 13.40

7 pamoka 13.50 – 14.35

8. Dešimt ugdymo proceso dienų 1 – 4 klasėse, šešias – 5-oje klasėje, septynias 6 – 10

klasėse per mokslo metus skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei ir prevencinei veiklai.

 

1 – 4 klasės

Eil.Nr.	Ugdymo turinys	Data
1.	Mokslo ir žinių diena (rugsėjo 1-oji diena)	2011 m. rugsėjo 1 d.
2.	Pažintinė kelionė	2011 m. rugsėjo mėn.
3.	Saugaus eismo diena	2011 m. spalio mėn.
4.	Projektas „Puošiame mokyklą“	2011 m. gruodžio mėn.
5.	Kalėdinė eglutė	2011 m. gruodžio mėn.
6.	Sveikatingumo diena „Mokomės plaukti“	2012 m. vasario mėn.
7.	Kaziuko mugė	2012 m. kovo mėn.
8.	Sportinė diena	2012 m. gegužės mėn.
9.	Išvykos, ekskursijos	2012 m. gegužės mėn.
10.	Mokslo metų užbaigimo šventė	2012 m. gegužės 31 d.

 

5-10 klasės

Eil.Nr.	Ugdymo turinys	Data
1.	Mokslo ir žinių diena (rugsėjo 1-oji diena) 5-10 klasių mokiniams	2011 m. rugsėjo 1 d.
2.	Projektas „Puošiame mokyklą“ 5-10 klasių mokiniams	2011 m. gruodžio mėn.
3.	Sveikatingumo diena 5-10 klasių mokiniams	2012 m. balandžio mėn.
4.	Ekskursijų, išvykų diena 5-tos klasės mokiniams	2012 m. gegužės mėn.
5.	Turizmo diena 5-tos klasės mokiniams	2012 m. gegužės mėn.
6.	Projektas „Kuriame žaliąją gatvę“ 6-10 klasių mokiniams	2012 m. birželio mėn.
7.	Projektas „Pažinkime profesijas“ 5-10 klasių mokiniams	2012 m. gegužės, birželio mėn.
8.	Turizmo diena 6-10 klasių mokiniams	2012 m. birželio mėn.
9.	Ekskursijų, išvykų diena 6-10 klasių mokiniams	2012 m. birželio mėn.

9. Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą gali neiti 1- 5 klasių

mokiniai, esant 25 laipsnių šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6 – 10 klasių mokiniai. Šios dienos įskaitomos į mokymosi dienų skaičių.

10.Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, mokykla priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

11. Mokyklos mokymosi aplinka:

11.1. Mokymosi aplinką sudaro fizinių, psichologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių visuma. Ji orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, individualių mokymosi tikslų nusistatymą, įsivertinimą, refleksiją.

11.2. Mokytojams sudaromos galimybės dirbti inovatyviai, naudojant kompiuterius, internetą, multimediją, naujas mokymo priemones, biblioteką ir kt. Mokykloje įgyjamos naujos mokymo priemonės pagal projektą „Mokyklų bibliotekų modernizavimas“ padeda mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, gebėjimų ir nuostatų.

11.3. Mokiniams sudaromos sąlygos mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose: edukaciniai užsiėmimai muziejuje, kultūros centre, bibliotekoje, gamtoje ir kt.

12. Ugdymo turinio planavimas:

12.1. Ugdymo turinys planuojamas vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų nurodytam

mokymosi dienų ir dalyko programai skiriamų valandų (pamokų) skaičiui.

12.2. Mokytojai rengia: mokomųjų dalykų, dalykų modulių ilgalaikius planus metams, adaptuotas ir modifikuotas programas ugdymo dalykų pusmečiams, neformalaus švietimo programas pagal nustatytą tvarką (1 priedas).

12.3. Klasių vadovų veiklos planus rengia metams pagal patvirtintą formą, aptaria klasių vadovų metodinėje grupėje ir pateikia iki rugsėjo 20 d. direktoriaus pavaduotojui, atsakingam už metodinę veiklą, tvirtinti.

12.4. Pradiniame ugdyme prevencines ir kitas programas įgyvendinti taip:

12.4.1. Žmogaus sauga (civilinė sauga, priešgaisrinė sauga, saugaus eismo mokymas) integruojama į visus dalykus.

12.4.2. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos ne mažiau kaip 5 val. integruojamos į klasių valandėles.

12.4.3. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo – 4 val. į pasaulio pažinimo turinį.

12.4.4. Patyčių ir smurto prevencinė programa Olweus įgyvendinama 3 – 4 klasėse ir integruojama į klasių valandėles.

12.4.5. Vaiko ir šeimos socialinių įgūdžių ugdymo ankstyvosios prevencijos programa „Įveikiame kartu“ įgyvendinama 1 – 2 klasėse: ne mažiau kaip 5 val. integruojamos į klasės valandėles.

12.4.6. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programa integruojama į visų dalykų turinį.

12.4.7. Mokėjimo mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi – į visų ugdymo dalykų turinį.

12.4.8. Kultūrinio sąmoningumo – į lietuvių kalbą, anglų kalbą, pasaulio pažinimo dalykų turinį, vadovo veiklą, neformalųjį ugdymą.

12.4.9. Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių integruojamų programų pagrindai – į pasaulio pažinimą, kūno kultūrą, klasės vadovo veiklą.

12.5. Pagrindiniame ugdyme bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programas integruoti taip: mokymosi mokytis – į humanitarinius, tiksliuosius, socialinius ir gamtos mokslų dalykus; komunikavimo – į humanitarinius, informacinių technologijų, dorinio ugdymo dalykus, darnaus vystymosi – į gamtos, dorinio ugdymo dalykus sveikatos ir gyvenimo įgūdžių – į gamtos, technologijų dalykus, kultūrinio sąmoningumo – į socialinių mokslų, menų dalykus, prevencines – į gamtos, socialinių mokslų dalykus, neformaliojo ugdymo programas; į biologijos, dorinio ugdymo pamokas ir klasės valandėles integruoti „Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, savižudybių, ŽIV – AIDS, prievartos, smurto ir teisės pažeidimų prevencijos“ programą; į biologijos, chemijos, technologų, kūno kultūros ir klasės valandėles integruoti „Sveikos gyvensenos ugdymo programa“; antikorupcinio ugdym o programą „Už atvirą ir skaidrią visuomenę“ – į dorinio ugdymo, istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas, neformalųjį ugdymą ir klasės valandėles; „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą“ – į dorinio ugdymo, biologijos, technologijų pamokas, klasės valandėles; „Olweus“ programą – į klasės valandėles (2011 m. birželio 23 d. Mokytojų tarybos posėdžio protokolas Nr.10).

13. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas:

13.1. planuodamas ugdymo procesą mokytojas planuoja ir mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą, jį sieja su mokymo(si) tikslais atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus. Vertinimo metodus mokytojai derina tarp savęs, aptaria su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais (2 priedas);

13.2. pradinio ugdymo programos mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami:

13.2.1. vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (baigus temą, kurso dalį) ir apibendrinamasis vertinimas (aprašas);

13.2.2. pusmečio, metiniai mokinio pasiekimų aprašai fiksuojami pasiekimų knygelėse. Pastabos, komentarai, atkreipiantys dėmesį į netikslumus, klaidas bei nurodantys, kaip tai pataisyti, įrašomi pratybų sąsiuviniuose, pasiekimų knygelėse;

13.2.3. 1 – 4 klasių mokinių pažanga fiksuojama atitinkamose Dienyno skiltyse, įrašant mokinio pasiektą mokymosi lygį (nepatenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) pagal pasiekimų požymius, aprašytus Bendrojoje programoje;

13.2.4. tėvai apie vaiko ugdymo(si) pažangą ir pasiekimus informuojami sistemingai, išsamiai, suprantamai, pabrėžiant vaiko ugdymo(si) pasiekimus, nusakant žinių spragas ir galimus nesėkmių įveikimo būdus.

13.3. Pagrindinio ugdymo programos mokinių vertinimas:

13.3.1. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas jų mokymosi eigos stebėjimu, teikiant mokiniams informaciją apie tai, kas padaryta gerai, ką reikia tobulinti, skatinant mokinių motyvaciją (formuojamasis ir diagnostinis vertinimas). Rekomenduojama vertinti už įvairias užduotis: savarankiškus, kontrolinius, projektinius, kūrybinius darbus. Pažymiu vertinti mokinius, užbaigus programos temą, skyrių, atsižvelgiant į išsilavinimo standartus (apibendrinamasis vertinimas);

13.3.2. pagrindinio ugdymo programos mokinių pasiekimai vertinami neformaliai ir formaliai. Vertinant formaliai taikoma 10 balų sistema arba įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“;

13.3.3. mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami pažymiu per muzikos, kūno kultūros, technologijų ir pilietiškumo pagrindų;

13.3.4. dalyko programos modulio mokymosi pasiekimų įvertinimai įskaitomi į dalyko įvertinimą;

13.3.5. tikybos, žmogaus saugos, specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybos lankančių mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami, rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

13.3.6. mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal adaptuotą programą, ugdymo rezultatai vertinami pagal programoje numatytus pasiekimus;

13.4. Apie mokinių mokymosi rezultatus tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami, vadovaujantis reglamentuota „Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo apie mokinių mokymosi pasiekimus raštu tvarka“ (3 priedas).

13.5. Tėvai (globėjai, rūpintojai), mokiniai nepatenkinti dėl pasiekimų įvertinimo gali kreiptis į mokyklos administraciją, vadovaujantis „Mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarka“ (4 priedas).

14. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimas:

14.1. mokyklos direktorius tvirtina mokymosi krūvių optimizavimo mokymosi planą (5 priedas);

14.2. mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui:

14.2.1. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos ir mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

14.2.2. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę;

14.2.3. klasėje (grupėje) dirbantys mokytojai derina tarp savęs namų darbų apimtis ir kontrolinių darbų atlikimo datas;

14.2.4. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę.

14.3. 5-10 klasių mokiniams skiriamas maksimalus pamokų skaičius, 5-8 klasėse yra suderinta su tėvais. (2011 m. rugpjūčio 30 d. Mokyklos tarybos posėdžio nutarimas, protokolo Nr.3).

14.4. Mokiniams per dieną negali būti daugiau kaip 7 pamokos.

14.5. Mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį pamokų tvarkaraštyje langų nėra.

15. Išvykstančių Lietuvos Respublikos piliečių, atvykstančių užsieniečių, turinčių teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės užsieniečių ir išeivių vaikų ugdymo organizavimas:

15.1. mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos, kurioje jie mokėsi, direktoriui, lietuvių kalbos, istorijos ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2003, Nr. 33-1397; 2007, Nr. 95-3860). Pageidaujantys mokytis nuotolinio mokymosi būdu kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą.

15.2. užsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės užsieniečio, išeivio užsienio mokykloje įgytus pasiekimus mokykla pripažįsta remdamasi mokinio turimais dokumentais. Prireikus organizuoja įgytų pasiekimų patikrinimą ir teikia rekomendacijas dėl tolesnio mokymosi: sudaro mokiniui individualų ugdymo planą programų skirtumams likviduoti, numato, kaip ir kokią pagalbą gaus mokinys.

15.3. lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu. Išeiviais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, arba užsienio valstybių piliečiai, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės.

15.4. užsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės užsieniečio, išeivio, nemokančio (ar nepakankamai mokančio) lietuvių kalbos, lietuvių kalbos mokymą rekomenduojama organizuoti švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

16. Mokinių mokymas namuose ir savarankiško mokymosi organizavimas.

16.1. mokiniui, negalinčiam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos sąlygos mokytis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savarankiškai ar mokytis namie. Mokymas namie gali būti vykdomas nuotoliniu būdu arba organizuojant pamokas namie.

16.2. mokiniui, mokomam pamokose, organizuojamose namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo rekomendacijas, rengia individualų ugdymo planą. Namie mokomam mokiniui 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15. Dalį pamokų gydytojo leidimu mokinys gali lankyti mokykloje.

16.3. suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane įrašoma „atleista“ prie mokinio nesimokomų dalykų. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų papildomai, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

16.3.1. sudarytas individualus ugdymo planas mokyti namuose 9 klasės mokinę Simoną Jakumaitę (5 lentelė).

16.4. sergančių mokinių mokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153 (Žin., 2000, Nr. 25-654; 20104, Nr.159-5809).

16.5. mokinių savarankiškas ugdymas organizuojamas pagal savarankiško mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr.258 (Žin., 2003, Nr.33-1397; 2007, Nr.95-3860).

16.6. mokiniui, besimokančiam savarankiškai, sudaromas individualus ugdymo planas.

17. Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas mokykloje:

17.1. neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr.4-115).

17.2. neformaliojo vaikų švietimo programas mokiniai renkasi laisvai, jos mokykloje yra įgyvendinamos per neformaliojo ugdymo programas.

17.3. neformaliojo ugdymo pasiūla sudaroma atsižvelgiant į mokyklos mokinių, jų tėvų ir mokytojų pasiūlymus, mokyklos galimybes ir tradicijas.

17.4. neformaliojo ugdymo valandos skirstomos atsižvelgiant į mokinių poreikius ir mokyklos galimybes. Neformaliojo ugdymo valandų skaičius nustatomas proporcingai kolektyvą lankančių mokinių skaičiui bei atsižvelgiant į veiklos specifiką.

17.5. mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje turi būti ne mažesnis kaip 10 mokinių.

17.6. mokiniai gali rinktis neformaliojo ugdymo programas.

18. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas:

18.1. teikti pagalbą specialiųjų poreikių mokiniams pagal „Pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams teikimo tvarką“ (6 priedas);

18.2. dalykų Bendrąsias programas modifikuoja ir adaptuoja dalyko mokytojas, konsultuojamas mokyklos specialiojo pedagogo – logopedo;

18.3. mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal modifikuotą programą, ugdymo rezultatai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus, o kuriam rekomenduota mokytis pagal adaptuotą pradinio, adaptuotą pagrindinio programą, – pagal mokytojo programose numatytus pasiekimus. Kiekviename klasės dienyno atitinkamo dalyko puslapyje prie mokinio, kuris mokosi pagal adaptuotą programą, pavardės, pusmečio bei metinių pažymių rašoma „Ad“;

18.4. specialioji pedagoginė pagalba, specialiosios pratybos mokiniams teikiamos per pamoką, išskyrus logopedines pratybas, kurios atliekamos ne per pamokos, o suderintu su mokiniu laiku;

18.5. mokyklos vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, tėvų pritarimu:

18.5.1. specialiųjų poreikių mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą – neprigirdintys, turintys vidutinį ar žymų kalbos neišsivystymą, autizmą (normalus intelektas), elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimų, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų, ribotą intelektą, – gali mokytis tik vienos užsienio kalbos;

18.5.2. specialiųjų poreikių mokiniai, turintys nežymų ar vidutinį intelekto sutrikimą ir besimokantys pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą, gali nesimokyti fizikos ir chemijos.

18.5.3. sutrikusios klausos mokiniai gali nesimokyti muzikos, o kurtiesiems jos nereikia mokytis;

18.5.4. leidimas nesimokyti fizikos, chemijos, muzikos ar užsienio kalbos (vienos ar abiejų) įforminimas direktoriaus įsakymu.

 

III. UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

19. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Pradinio ir pagrindinio ugdymo

bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio

26 d. įsakymu Nr.ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr.99-3848), 1 priedą „Pradinio ugdymo bendroji programa“.

19.1. mokykla parengė ugdymo planą visai pradinio ugdymo programai įgyvendinti

neviršydama pradinio ugdymo programos Bendrųjų ugdymo planų 20.1, 20.2, 20.3 punktuose

programai skiriamų valandų (pamokų) skaičiaus.

19.2. kūno kultūros pratybos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei nei 8^oC

temperatūrai, mokiniams vilkint tinkamą sportinę aprangą ir avalynę. Lyjant, sningant, esant nepatenkinamoms sąlygoms sporto aikštynuose (šlapiai ir (ar) slidžiai aikštelių paviršiaus dangai) kūno kultūros pratybos negali vykti lauke. (Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr.V-773).

19.3. Valandos, skirtos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, naudojamos:

19.3.1. užsienio kalbai mokyti 4-oje klasėje;

19.3.2. matematikai mokyti 4-oje klasėje;

19.3.3. šokiui mokyti 2-oje klasėje.

19.4. Klasės dalijamos į grupes:

19.4.1. užsienio kalbai mokyti 4-oje klasėje.

19.5. Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas: neformaliojo vaikų švietimo veikla

skiriama meninei, sportinei ir kitai veiklai, skirtai mokinių asmeninėms, edukacinėms kompetencijoms ugdyti. Siūlomos šios neformaliojo švietimo programos: etnografinis ansamblis, dramos būrelis, šokių būrelis „Vabaliukai“ ir būrelis „Žaidžiame ir vaidiname“.

19.6. Dorinio ugdymo organizavimas: mokinių tėvams (globėjams) parinkus tikybą visose 1-4 klasėse mokoma tikyba; dalyką mokinys gali keisti kiekvienais metais pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą.

19.7. Užsienio kalbos mokymo organizavimas:

19.7.1. tėvai (globėjai) parinko mokiniui anglų kalbą;

19.7.2. anglų kalbos mokoma antraisiais – ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

19.7.3. visose 2 – 4 klasėse anglų kalbai mokyti skiriama po 2 pamokas per savaitę;

19.7.4. 4 klasė anglų kalbos mokymui dalijama į grupes;

19.8. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:

19.8.1. 1-4 klasėse viena kūno kultūros pamoka per savaitę skiriama šokiui;

19.8.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas.

19.9. Meninio ir technologinio ugdymo organizavimas: technologiniam ugdymui skiria ne mažiau kaip 1/3 dalykui „Dailė ir technologijos“ skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 20.1 punkte.

19.10. Informacinių komunikacinių technologijų ugdymas: informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė.

19.11. Mokinių mokymo namie organizavimas:

19.11.1. vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu namie mokomi pagal vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą, organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr.ISAK-1836 (Žin., 2007, Nr.100-4088).

19.11.2. mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas namie nustatomas ir organizuojamas pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą ir suderintą su sveikatos apsaugos ministro Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą;

19.11.3. mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namie planą (pritaiko Bendrąją programą, numato pamokų ir ugdomųjų veiklų tvarkaraštį);

19.11.4. mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą;

19.11.5. 1 – 3 klasių mokiniui, mokomam namie, skiriamos 9 savaitinės pamokos, 4 klasėje – 11 pamokų.

19.12. Mokiniai, besimokantys muzikos, dailės kitose menų ir sporto mokyklose ar kitose neformaliojo vaikų švietimo įstaigose, lanko dalykų pamokas su klase.

19.13. Pradinio ugdymo programos dalykai ir jiems skiriamų valandų skaičius: (1, 2 lentelės).

 

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS IR UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

20. Pagrindinio ugdymo programos ir ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas:

20.1. mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu Švietimo ir mokslo ministro, pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr.ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99—3848) (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos).

20.2. Pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniui mokykla skiria vieno pusmečio adaptacinį laikotarpį;

20.2.1. pirmąjį pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimo mėnesį mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus siekdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus;

20.2.2. adaptaciniu laikotarpiu pirmą mėnesį mokinių pasiekimai pažymiais nevertinai, o antrą mėnesį nerašomi nepatenkinami įvertinimai iš visų mokomųjų dalykų. Po dviejų mėnesių pasiekimai fiksuojami aprašomuoju būdu nustatyta forma ir informuojami tėvai. Pirmo pusmečio mokinių pasiekimai iš visų mokomųjų dalykų vertinami tik patenkinamai.

20.3. Socialinė veikla 5-10 klasių mokiniams yra privaloma ugdymo proceso dalis ir jai skiriama ne mažiau kaip 5 pamokų (valandų) trukmės veikla per mokslo metus. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymo, mokyklos bendruomenės projektais kultūrinėmis ir socializacijos programomis;

20.3.1. tai paties mokinio pasirinkta socialinė, pilietinė, ekologinė, kūrybinė, savitarpio pagalbos savanoriška atliekama mokiniui patogiu laiku ir neįeinanti į 32 savaitinių pamokų skaičių;

20.3.2. socialinės veiklos apskaita vykdoma individualiose mokinių knygelėse. Už jos apskaitą atsakingas klasės vadovas;

20.3.3. mokykloje vykdoma socialine veikla siekiama formuoti mokinių vertybines nuostatas; ugdyti asmeninius, socialinius, komunikacinius, darbo ir veiklos gebėjimus; savarankiškumą, atsakingumą, tolerantiškumą, norą veikti žmonių gerovei; pasitikėjimą savimi ir iniciatyvumą (7 priedas);

20.4. Mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos antrąjį dalį, pasirinko pagilinto mokymosi modulių programas:

20.4.1. 10-oje klasėje lietuvių kalbos ir matematikos dalykų:

„Lietuvių kalbos spragų šalinimas“ 0/1 val.;

„Matematikos spragų šalinimas“ 1/0 val.;

20.4.2. pamokų, skirtų dalykų moduliams, apskaita vykdoma dienyne.

20.5. ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas:

20.5.1. dorinis ugdymas (etika, tikyba): dorinio ugdymo dalyką (tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. Mokinio pasirinkimas įforminimas prašymu.

20.5.2. užsienio kalba:

20.5.2.1. antrosios užsienio kalbos mokytis pradedama nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų renka, o mokinys nuo 14 metų renkasi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu antrąją užsienio kalbą;

20.5.2.2. mokykla negali mokiniui keisti pradėtų mokytis užsienio kalbų:

20.5.2.3. jei mokinys yra atvykęs iš užsienio valstybės ir mokykla nustato, kad jo užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja mokinio pasiekimų įvertinimą į 10 balų vertinimo sistemą. Mokiniui sudaromos galimybės tuo metu lankyti lietuvių kalbos ar kitas pamokas kitose klasėse.

20.5.3. informacinės technologijos:

20.5.3.1. 7-8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos. Siekiant nedidinti mokinių mokymosi krūvio, organizuotas informacinių technologijų integruotas mokymas: 7 klasėje pirmą pusmetį pamokas skirti informacinių technologijų kursui (apie 50 proc. metinių pamokų), o antrą pusmetį mokyti integruotai (kiti 50 procentų metinių pamokų) integravus informacines technologijas į dalyko pamokas. 8 klasėse informacinės technologijos integruojamos į mokomuosius dalykus (pagal individualų planą);

20.5.3.2. įgyvendinant mokymo modelį, pagal kurį organizuojama dalyko pamoka, bet ją planuoja ir dalyko mokytoją konsultuoja informacinių technologijų mokytojas ar pamokoje dirba du mokytojai – dalyko ir informacinių technologijų, informacinių technologijų mokytojo darbui apmokėti naudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti;

20.5.3.3. 9-10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip du modulius. Modulį renkasi mokinys;

20.5.4. socialiniai mokslai:

20.5.4.1. pilietiškumo pagrindams mokyti skiriama po vieną savaitinę pamoką 9 ir 10 klasėse;

20.5.4.2. ekonomikos ir verslumo mokosi 10 klasės mokiniai.

20.6. technologijos: 9-tų klasių mokinius pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 val. integruoto technologijų kurso programą, po kurios mokiniai renkasi vieną iš siūlomų technologinių programų. Technologijoms mokyti klasė dalijama į dvi grupes;

20.7. kūno kultūra:

20.7.1. 6-10 klasėse kūno kultūrai yra skiriamos 2 savaitinės pamokos. Visiems mokiniams, pageidaujantiems sportuoti, sudaromos sąlygos lankyti jų pomėgius atitinkančius sporto užsiėmimus mokykloje arba kitoje neformaliojo švietimo įstaigoje;

20.7.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą. Pagal gydytojų rekomendacijas arba tėvų pageidavimu šie mokiniai gali lankyti sveikatos grupes už mokyklos ribų;

20.7.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

20.7.4. mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų, dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, mokytojai siūlo kitą veiklą: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą skaitykloje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.;

20.7.5. žmogaus sauga: žmogaus saugai mokyti 5-9 klasėse po 0,5 val. per mokslo metus;

20.7.6. menai: mokiniai mokosi privalomuosius dailės ir muzikos dalykus;

20.8. Ugdymo diferencijavimas:

20.8.1. diferencijavimas taikomas:

20.8.1.1. mokiniui individualiai: mokiniams mokomiems namuose, savarankiškai besimokantiems, dalykų pamokose.

20.9. Klasių dalijimas į grupes:

20.9.1. klasės dalijamos į grupes šiems dalykams mokyti:

užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) – 5, 6 a, 7 a, 8 a, 9 klasėse;

technologijos 5, 6 a, 7 a, 8 a, 9 klasėse, nes klasėse ne mažiau kaip 21 mokinys.

21. Mokinio ugdymo poreikiams skirtos pamokos skirstomos:

21.1. mokomųjų dalykų mokymui:

5-6 klasėse: matematikai – 0,5 val.; lietuvių kalbai – 0,5 val.;

7 klasėse: matematikai – 1 val.;

9-oje klasėje: matematikai – 1 val.;

21.2. dalykų moduliams:

8 a klasė:

„Teksto kūrimas ir redagavimas“ – 1/0 val.;

„Šnekamosios anglų kalbos įgūdžių lavinimas“ – 0/1 val.;

8 b klasė:

„Anglų kalbos gramatinių žinių gilinimas“ – 1 val.;

10 klasė:

„Matematikos spragų šalinimas“ – 1/0 val.;

„Lietuvių kalbos spragų šalinimas“ – 0/1 val.

21.3. technologijų integravimui į mokomuosius dalykus:

7 a kl. – 0/1 val.;

7 b kl. – 0/1 val.;

8 a kl. – 1 val.;

8 b kl. – 1 val.

21.4. etikai – 1 val. (jungtinei 8 b ir 7 a klasei)

21.5. pamokai (konsultacijai) 9-oje klasėje – 1 val. matematikai.

22. Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas:

22.1. neformaliojo vaikų valandos skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms įgyvendinti (3 lentelė).

22.2. Pagrindinio ugdymo programos dalykai ir jiems skiriamų valandų skaičius (4 lentelė).

 

Ugdymo planui pritarta mokytojų tarybos posėdyje (2011 m. birželio 23 d. protokolo Nr.10) ir mokyklos tarybos posėdyje (2011 m. birželio 28 d., protokolo Nr.3).

 

 

______________________

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 priedas

UGDYMO TURINIO PLANAVIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokiniai ugdymo turinį planuoja remdamiesi šiais dokumentais: ,,Bendraisiais

formaliojo švietimo programų reikalavimais“, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr.ISAK-535;

1.2. 2011-2013 metų bendraisiais pradinio ugdymo programos ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.ISAK-1017.

1.3. 2011 – 2013 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.ISAK-1016.

2. Mokytojai ugdymo turinį planuoja rašydami ugdymo programas, ilgalaikius teminius, teminius – išplėstinius ir dieninius planus.

3. Ugdymo turinio planavimo tvarkoje vartojamos šios sąvokos:

3.1. ugdymo programa – įvairiai formalizuota Švietimo programa, kurios turiniu, įgyvendinimo būdais ir metodais siekiama ugdymo tikslų;

3.2. ugdymo srities/dalyko programa – dalyko ugdymo kryptį (tikslus ir uždavinius), ugdymo turinį ir didaktines nuostatas, kuriomis siekiama, kad mokinys įgytų jam būtina žinojimą ir supratimą, išsiugdytų esminius gebėjimus ir vertybines nuostatas, nusakanti programa;

3.3. modulio programa – iš anksto apibrėžta, savarankiška, ne mažesnės kaip 17 valandų apimties privalomojo mokomojo dalyko programos dalis;

3.4. adaptuota dalyko programa – išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo dalyko programa, pritaikyta asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui;

3.5. modifikuota programa – specialiųjų poreikių asmeniui pritaikyta bendrojo lavinimo programa leidžianti jam ugdytis pagal išsilavinimo standartus;

3.6. teminis ilgalaikis dalyko planas – remiantis dalyko programai nustatytu pamokų skaičiumi pagal bendrąsias programas ir numatomus mokinių pasiekimus parengtas vienerių mokslo metų apimties dalyko turinys.

 

UGDYMO PROGRAMOS

II. REIKALAVIMAI UGDYMO PROGRAMAI

4. Rengiant ilgalaikę dalyko, integruojamąją, integruotą, modulio ar papildomo ugdymo programą (toliau vadinama – Programa), joje būtinos tokios sudedamosios dalys;

4.1. Įvadas.

Įvade įvardijamas, kurio koncentro, klasės mokiniams, kuriai ugdymosi sričiai, dalykams, dalykui skiriama ši programa. Trumpa klasės charakteristika.

4.2. Tikslai.

Programoje išskiriami bendrieji tikslai, orientuoti į asmens bendrosios kompetencijos, t.y. bendrųjų vertybinių nuostatų, gebėjimų ir žinių visumos ugdymą, bei specialieji tos programos siekiai.

4.3. Uždaviniai.

Uždaviniuose numatomi žingsniai, veiksmai, priemonės bendriesiems ir specialiesiems programos tikslams pasiekti.

4.4. Didaktinės nuostatos.

Didaktinėse nuostatuose patariami Programos tikslams įgyvendinti numatomos ugdymo strategijos, būdai, mokymo ir mokymosi metodai, mokymosi aplinkai sukurti atrinktų mokymo priemonių naudojimo būdai, informacinių komunikacinių technologijų taikymas.

4.5. Turinys.

Programos turinyje pateikiama tematika, aprašomi ugdytini gebėjimai ir nuostatos. Programos turinys gali būti įvairiai detalizuotas: suskirstytas į sritis, stambius skyrius, poskyrius, temas ir kt.

4.6. Siektini rezultatai.

Šioje dalyje nusakoma, kokius esminius gebėjimus, žinias ir supratimą bei nuostatas bus įgiję Programą baigę mokiniai.

4.7. Mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas ir įvertinimas.

Mokymosi rezultatų vertinimo ir įvertinimo dalyje aptariami bendrieji mokymosi rezultatų vertinimo principai, išskiriama, kaip bus vertinama mokymosi pažanga ugdymo proceso metu, taikant formuojamojo vertinimo būdus ir diagnostinį vertinimą (kontroliniai darbai ir kt.), koks bus apibendrinamasis mokymosi pasiekimų vertinimas baigus Programą (testas, projektas, kūrybinis darbas ir kt.) ar jos dalį.

4.8. Pagrindinės ir papildomosios mokymo(si) priemonės ir/ar kita didaktinė medžiaga.

III. UGDYMO PROGRAMŲ TVIRTINIMAS

5. Ugdymo sričių dalykų, kuriems neparengtos bendrosios programos, programas aprobuoja metodiniai rateliai, tvirtina mokyklos direktorius remdamasis bendraisiais ugdymo planais iki 09-01.

6. Adaptuotas ir modifikuotas programas aprobuoja vaiko gerovės komisija, suderina direktorės pavaduotoja ugdymui iki 09-20.

TEMINIAI PLANAI

IV. REIKALAVIMAI TEMINIAMS PLANAMS

7. Rengiant ilgalaikį dalyko, modulio, neformaliojo ugdymo, projektinio darbo, teminį planą pagal Bendrąsias ugdymo programas visiems mokomiesiems dalykams 1-10 klasėms, jame būtinos tokios sudedamosios dalys:

7.1. Dalykas; Mokslo metai; Pamokų skaičiaus: savaitinis per m.m.; Klasė.

7.2. Situacijos analizė:

* Bendroji informacija (mokinių skaičius klasėje, berniukų ir mergaičių santykis, vaikų amžius, mokymosi sąlygos, raidos sutrikimai, reikalinga socialinė pagalba ir kt.).

* Trumpa mokinių charakteristika (turima patirtis, gebėjimai, mokymosi ypatumai, psichologiniai ypatumai, motyvacija, nuostatos ir pan.).

7.3. Bendrieji ugdymo uždaviniai (prioritetiniai, plaukiantys iš klasės situacijos analizės,

susiję su bendrųjų kompetencijų ugdymu – pagal BP).

7.4. Darbo sėkmės kriterijai.

7.5. Mokymo ir mokymosi turinys.

Planuojant šią dalį privaloma skiltis – mokinių pasiekimai. Dėl kitų lentelės skilčių

(papildomų) susitariama dalykų blokų metodiniuose pasitarimuose, nusistatant bendrą tvarką.

V. TEMINIŲ PLANŲ TVIRTINIMAS

8. Teminiai planai aprobuojami metodiniuose rateliuose, jie suderinami su direktorės pavaduotoja ugdymui iki 09-20.

 

vi. teminiai išplėstiniai planai

9. Dalyko, modulio, neformaliojo ugdymo teminiai planai detalizuojami konkrečiai kurso daliai, trumpesniam laikotarpiui, numatant konkrečias pamokų temas, priemones (literatūrą, vaizdines, technines priemones, didaktinę medžiaga) mokymo(si) metodus, mokinių pasiekimus, vertinimą ir kt.

10. Išplėstiniai teminiai planai gali būti rašomi įvairiam laikotarpiui (1 temai, skyriui) mokytojo nuožiūra.

 

VII. DIENINIAI PLANAI

11. Nustatyti dieninių planų rengimo pagrindinius principus.

11.1. neatestuoti ar turintys mokytojo kvalifikacinę kategoriją mokytojai ruošia išsamų kiekvienos pamokos planą – konspektą, kuriame būtų numatyta pamokos tema, tikslai, metodai, eiga (mokytojo ir moksleivių veikla), vaizdines – technines priemonės, namų darbų užduotys;

11.2. turintys vyr. mokytojo ar aukštesnę kvalifikacinę kategoriją mokytojai ruošia laisvos formos planą – pamokos tezes.

12. Programas, ilgalaikius teminius, teminius išplėstinius bei dieninius planus mokytojai privalo turėti savo kabinetuose.

 

 

Pritarta Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos mokytojų tarybos 2011 m. birželio 23 d. posėdyje protokolo Nr.10.

 

 

______________________________________

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2011-2012 m.m.

PLUNGĖS „BABRUNGO“ PAGRINDINĖ MOKYKLA

 

 

APROBUOTA SUDERINTA

……………………………. metodinėje grupėje Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Susirinkimo data ……………………………… ………………………………………………..

Protokolo Nr. …………………………………. Data ………………………………………….

 

Metodinės grupės pirmininkas

 

……………………………………………………………………………………………………………………………………….

 

………………………………………………………. teminis ilgalaikis planas 1-10 klasėms

 

I. Dalykas:

II. Mokslo metai:

III. Pamokų skaičius: savaitinis, per m.m.

IV. Klasė:

V. Situacijos analizė:

* Bendroji informacija (mokinių skaičius klasėje, berniukų ir mergaičių santykis, vaikų amžius, mokymosi sąlygos, raidos sutrikimai, reikalinga socialinė pagalba ir kt.)

* Trumpa mokinių charakteristika (turima patirtis, gebėjimai, mokymosi ypatumai, psichologiniai ypatumai, motyvacija, nuostatos ir pan.).

VI. Bendrieji ugdymo uždaviniai (prioritetiniai, plaukiantys iš klasės situacijos analizės,

susiję su bendrųjų kompetencijų ugdymu – pagal BP).

VII. Darbo sėkmės kriterijai.

VIII. Mokymo ir mokymosi turinys:

Turinio tematika	Val. sk.	Ugdymo (si) metodai	Integracija	Vertinimas	Mokinių pasiekimai	Pastabos

 

 

______________________________________

 

 

 

 

SUDERINTA

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

………………………………………………..

Data ………………………………………….

 

NEFORMALIOJO UGDYMO PROGRAMA 1-10 KLASEI

 

Programa rengiama remiantis „Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais“, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. Nr. ISAK-535.

Programoje turi būti:

· mokytojo vardas, pavardė;

· įvadas, kuriame nurodyta kurios klasės mokiniams, kuriai ugdymosi sričiai, dalykui

skiriama programa, trumpa klasės charakteristika, programos pavadinimas, kiek iš viso skirta valandų per metus, savaitinių valandų skaičius;

· konkretūs mokymosi tikslai ir uždaviniai, susiję su bendrųjų kompetencijų ugdymu – pagal

BP;

· didaktinės nuostatos, motyvacija;

· siektini rezultatai, darbo sėkmės kriterijai;

· mokymo ir mokymosi turinys;

· pagrindinės ir papildomos mokymosi priemonės;

· didaktinė medžiaga;

· vadovėliai, papildoma literatūra.

· integracija;

· vertinimas.

 

Turinio tematika	Valandų skaičius	Ugdymo(si) metodai	Mokinių pasiekimai	Pastabos

 

 

______________________________________

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2 priedas

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO UGDYMO PROCESE TVARKA

I.BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese tvarka skiriama apibrėžti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdus ir laikotarpius vykdant pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.

2. Tvarka atitinka pagrindines šveitimo reformos nuostatas ir yra parengta vadovaujantis šiais teisės aktais:

2.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.ISAK-1017 „Dėl 2011-2013 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų“ ir 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.ISAK-1016 „Dėl 2011-2013 metų bendrojo pradinio ugdymo programos ugdymo plano“;

2.2. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr.ISAK-256;

2.3. bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais (2003 metai);

3. Tvarkoje vartojamos šios sąvokos:

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.

Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.

Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).

Individualios pažangos (ideografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniais stebima ir vertinama daroma pažanga.

Vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio validumas); vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus.

Vertinimo patikimumas – vertinimo tikrumas (neprieštaringumas), vertinimo rezultatų pastovumas: kai pats mokinys tomis pačiomis sąlygomis gauna tokį pat įvertinimą; kai galima patikimai palyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje (norminis vertinimas) arba mokinių pasiekimus su nustatytais kriterijais (kriterinis vertinimas).

Mokymosi patirtis – mokinio gebėjimas kelti sau mokymosi tikslus ir jų siekti, planuoti ir

prasmingai išnaudoti mokymosi laiką, naudotis įvairiais informacijos šaltinais, dirbti grupėmis ir laikytis sutartų taisyklių.

Pagal vertinimo tikslus taikomi šie pagrindiniai vertinimo tipai:

Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojimais siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus.

Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz., standartai),

su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

4. Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

5. Vertinimo uždaviniai:

5.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;

5.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

5.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos;

5.4. nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių poreikius atsiliepiančią pagalbą.

III. MOKINIŲ VERTINIMO DAŽNIS. INFORMACIJOS APIE VERTINIMĄ TEIKIMAS

 

6. Mokytojas planuodamas ugdymo procesą, planuoja vertinimą. Formalus ir neformalusis vertinimas siejamas su mokymosi tikslais, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir mokymosi patirtį.

7. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams ir jų tėvams suprantamais kriterijais:

7.1. mokytojas vertinimo kriterijus aptaria su mokiniais kasmet rugsėjo mėnesio pirmąją savaitę;

7.2. metodiniai rateliai vertinimo metodus, dažnumą ir kitus specifinius klausimus, susijusius su tam tikro dalyko ar dalykų grupės mokinių vertinimu aptaria kasmet susirinkimo metu;

7.3. klasės vadovas apie vertinimo kriterijus kasmet informuoja tėvus pirmojo klasių tėvų susirinkimo metu;

7.4. vertinimas analizuojamas mokytojų tarybos posėdžiuose.

8. Per pusmetį parašomų pažymių dažnis:

8.1. per pusmetį parašomų pažymių skaičius priklauso nuo išeitų temų skaičius.

8.2. Atsižvelgiant į savaitinį pamokų skaičių:

1-2 pamokos – 1-2 įvertinimai per mėnesį,

3-5 pamokos – ne mažiau 2 įvertinimų per mėnesį.

8.3. Mokiniui paliekama teisė atsakinėti arba neatsakinėti, jei pamoką prieš tai jis nebuvo mokykloje dėl ligos ar kitos rimtos priežasties. Mokiniui neatsakinėjus, leisti atsiskaityti per 1 savaitę.

IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE IR BAIGUS PROGRAMĄ

9. 1- 4 klasių pasiekimų vertinimas:

9.1. 1-4 klasių mokinių pažanga fiksuojama atitinkamose Dienyno skiltyse, įrašant mokinio pasiektą mokymosi lygį (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) pagal pasiekimų požymius, aprašytus Bendrojoje programoje;

9.2. Vertinimo metodai ir objektai: stebėjimas, interviu, pokalbis, savarankiški darbai, pratybos, diagnostiniai kontroliniai darbai 4-ose klasėse, testai, kūrybiniai darbai.

9.3. Pradinio ugdymo pakopos pažangos vertinimo sistema:

9.3.1. mokiniams ir jų tėvams:

a) pasiekimų knygelės;

b) paskatinamieji ir informaciniai lipdukai, įrašai – papildyti, žymekliai;

c) tėvų susirinkimai ir individualūs pokalbiai;

d) moksleivio veiklos aplankas (1-4 klasėse);

9.4. Mokyklos administracija:

a) dienynas;

b) mokymosi rezultatų suvestinė pagal standartus;

c) diagnostiniai kontroliniai darbai 4-ose klasėse.

9.5. Pradinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinių pasiekimai vertinami aprašu pagal išsilavinimo standartus.

9.6. Pagrindinio ugdymo programos mokinių vertinimas:

9.6.1. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas jų mokymosi eigos stebėjimu, teikiant mokiniams informaciją apie tai, kas padaryta gerai, ką reikia tobulinti, skatinant mokinių motyvaciją (formuojamasis ir diagnostinis vertinimas). Rekomenduojama vertinti už įvairias užduotis: savarankiškus, kontrolinius, projektinius, kūrybinius darbus. Pažymiu vertinti mokinius, užbaigus programos temą, skyrių, atsižvelgiant į išsilavinimo standartus (apibendrinamasis vertinimas);

9.6.2. pagrindinio ugdymo programos mokinių pasiekimai vertinami neformaliai ir formaliai. Vertinant formaliai taikoma 10 balų sistema arba įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“;

9.6.3. mokinių pasirenkamųjų dalykų žinios ir gebėjimai vertinami įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“;

9.6.4. mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami pažymiu per muzikos, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų ir kitų mokomųjų dalykų pamokas;

9.6.5. dalyko programos modulio mokymosi pasiekimų įvertinimai įskaitomi į dalyko įvertinimą;

9.6.6. tikybos, žmogaus saugos, specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybos lankančių mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami, rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

10. Kontrolinių darbų skyrimas ir vertinimas:

10.1. kontrolinių darbų apskaita vykdoma specialiuose lapuose, esančiuose mokytojų kambaryje;

10.2. nerašoma daugiau kaip vienas kontrolinis darbas per dieną;

10.3. apie kontrolinių darbų rašymą mokiniai įspėjami ne mažiau negu prieš savaitę. Su ištaisytais darbais mokiniai supažindinami ir jie analizuojamai ne vėliau kaip po 10 dienų.

10.4. Paskutinę pusmečio savaitę kontroliniai darbai nerašomi.

11. Pusmečių ir metiniai įvertinimai:

11.1. likus 2-3 savaitėms iki pusmečio pabaigos prognozuojami pusmečio rezultatai aptariami su mokiniais. Gresiant nepatenkinamam įvertinimui, informuojami klasių vadovai.

11.2. pusmečių pažymiai rašomi iš visų per pusmetį gautų pažymių vidurkio. Jei paskutinis skaičius po kablelio 5, pažymį mokytojas veda savo nuožiūra;

11.3. mokinys neatestuojamas, jei praleido 50 % ir daugiau pamokų ir neatsiskaitė už dalį svarbių temų;

11.4. pažymiai vedami iš pirmo ir antro pusmečių įvertintų vidurkio. Jei jie skiriasi vienu balu, vedamas antro pusmečio pažymys. Jei 2-ą pusmetį neigiamas įvertinimas, tai metinis – neigiamas.

12. Specialiųjų poreikių mokinių vertinimas:

12.1. specialiųjų poreikių mokiniai vertinami pagal atitinkamos programos reikalavimus;

12.2. dienyne prie mokinių, ugdomų pagal adaptuotą programą, rašoma „Ad“.

13. Baigę pagrindinio ugdymo programos 2 dalį mokiniai vertinami patikrinus jų pasiekimus.

Pritarta Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos mokytojų tarybos 2011 m. birželio 23 d. posėdyje protokolo Nr.10.

______________________________________

 

 

 

 

 

3 priedas

mokinių TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO APIE MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMUS RAŠTU TVARKA

i. BENROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo apie mokinių mokymosi pasiekimus raštu tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.ISAK-1016 „Dėl 2011-2013 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų“ ir 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.ISAK-1017 „Dėl 2011-2013 metų bendrojo pradinio ugdymo programos ugdymo plano“.

2. Aprašas reglamentuoja mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimą raštu apie mokinių mokymosi pasiekimus mokyklos nustatyta tvarka.

3. Aprašo paskirtis – suteikti informaciją tėvams (globėjams, rūpintojams) apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos.

 

 

II. MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO APIE MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMUS RAŠTU TVARKA

4. Kartą per dvi savaites tikrinamos pažymių knygelės. Klasių auklėtojai surašo pažymius 5-10 klasių mokiniams.

5. Dalykų mokytojai apie mokinių mokymosi problemas praneša tėvams, įrašydami pastabas į pažymių knygeles, o pradinių klasių mokytojos – į pasiekimų knygeles.

6. Pasibaigus I ir II pusmečiams, klasių auklėtojai dalykų įvertinimus surašo į pažymių knygeles (5 -10 kl.), o pradinių klasių mokytojos mokinių pažangą fiksuoja pasiekimų knygelėse. Jeigu mokinys I, II pusmetyje arba metiniame turi nepatenkinamų dalyko įvertinimų, tai klasės auklėtojas per 3 dienas informuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinio pasiekimus.

7. 5-10 klasių dalykų mokytojai pildo mokymosi pasiekimų aprašą, kurį klasės auklėtojas pateikia tėvams (globėjams, rūpintojams) tėvų susirinkimo metu.

8. Pasibaigus penktokų adaptaciniam laikotarpiui (2 mėn.) dalykų mokytojai pildo penktokų mokymosi pasiekimų aprašą. Klasių vadovai pateikia informaciją tėvams.

9. Iki pusmečio pabaigos likus 3 savaitėms, dalykų mokytojai išveda signalinius pusmečius su rezultatais supažindina mokinius. Klasių auklėtojai informuoja tėvus tų mokinių, kuriems gresia neigiami pažymiai.

10. Labai silpnai besimokančių mokinių tėvus klasių vadovai ir socialinė pedagogė informuoja asmeniškai kas mėnesį.

 

 

Pritarta Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos mokytojų tarybos 2011 m. birželio 23 d. posėdyje protokolo Nr.10.

____________________________

 

4 priedas

Mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarkA

I. Bendrosios nuostatos

1. Mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarka, parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.ISAK-1016 „Dėl 2011-2013 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų“ ir 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.ISAK-1017 „Dėl 2010-2013 metų bendrojo pradinio ugdymo programos ugdymo plano“.

2. Aprašas reglamentuoja mokinių pasiekimų įvertinimo objektyvumą.

3. Aprašo paskirtis – nustatyti mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo tvarką.

 

 

II. Mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo TVARKA

4. Tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymai registruojami mokyklos ilgo ir laikino saugojimo dokumentų registre.

5. Direktoriaus įsakymu sudaroma komisija mokinių pasiekimų įvertinimo objektyvumui nustatyti.

6. Komisija išklauso mokinį, įvertina jo žinias, parašo protokolą ir su išvadomis supažindina tėvus (globėjus, rūpintojus).

7. Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę dalyvauti mokinio žinių patikrinime.

 

 

Pritarta Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos mokytojų tarybos 2011 m. birželio 23 d. posėdyje protokolo Nr.10

 

__________________________

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5 priedas

MOKYMO KRŪVIŲ OPTIMIZAVIMO PRIEMONIŲ PLANAS 2011-2012 M.M.

Eil.Nr	Priemonės	Atsakingi
1.	Skirti minimalų privalomų pamokų skaičių mokiniams 2-ose, 5-ose ir 8-ose klasėse.	Mokyklos direktorė
2.	Mokymosi krūvį per mokslo metus paskirstyti taip, kad mokslo metų pradžioje jis palaipsniui didėtų, o pabaigoje mažėtų. Minimaliu krūviu dirbti: – pirmoje klasėje pirmas 4 savaites; – 1 – 5 klasėse gegužės mėnesį; – 1 – 10 klasėse po kiekvienų atostogų – pirmą savaitę; – 6 – 10 klasėse po pirmo pusmečio pirmą savaitę;	Dalykų mokytojai
3.	Dalykų bloko metodiniuose rateliuose kartą per metus aptarti mokymosi krūvių mažinimo problemas.	Dalykų blokų metodinių ratelių pirmininkai
4.	Namų darbus skirti laikantis šių principų:
4.1.	Namų darbus skirti atsižvelgiant į sveikatos saugos reikalavimus: 1 – 2 klasių mokininiams namų darbai neskiriami. 2 klasėje II pusmetyje galima skirti namų darbus iki 30 min. 3 – 4 klasių mokiniams – iki 1 val., diferencijuojamos užduotys iš lietuvių kalbos ir matematikos. 5 – 6 klasių mokiniams – 1,5 val.; 7 – 8 klasių mokiniams – 2 val.; 9 – 10 klasių mokiniams – 2,5 val.	Pradinėse klasėse ir dalykinėje sistemoje dirbantys mokytojai
4.2.	Rekomenduojama mokslo metų birželio mėnesį neužduoti namų darbų 6 -10 klasių mokiniams.	Dalykinėje sistemoje dirbantys mokytojai
4.3.	Neskirti namų darbų mokinių atostogų metu	Pradinėse klasėse ir dalykinėje sistemoje dirbantys mokytojai
4.4.	Namų darbų apimtis derinti su mokytojais, dirbančiais toje pačioje klasėje, orientuojantis į kiekvieno dalyko trukmę 5 – 8 kl. – 20 min., o 9 – 10 kl. – 30 min.	Dalykų mokytojai
5.	Kontrolinius darbus rašyti laikantis šių principų:
5.1.	Apie kontrolinius darbus mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę	Dalykų mokytojai
5.2.	5 – 10 klasėse rašyti ne daugiau kaip vieną kontrolinį darbą per dieną	Dalykų mokytojai
5.3.	Kontroliniai darbai neskiriami po atostogų ar šventinių dienų	Dalykų mokytojai
5.4.	Paskutinę pusmečio savaitę kontroliniai darbai nerašomi	Dalykų mokytojai
6.	Dalyvauti seminaruose mokymosi krūvių mažinimo mokykloje	Dalykų mokytojai, administracija
7.	Vykdyti mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę ir aptarti mokytojų taryboje	Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
8.	Organizuoti tos pačios klasės mokančių mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos ir mokymosi krūvio optimizavimo klausimus	Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
9.	Optimaliai sudaryti mokinių pamokų ir neformaliojo ugdymo tvarkaraščius	Direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui
10.	Numatomus 5-10 klasėse kontrolinius darbus fiksuoti prieš savaitę registracijos lape mokytojų kambaryje	Dalykų mokytojai

Pritarta Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos mokytojų tarybos 2011 m. birželio 23 d. posėdyje protokolo Nr.10.

__________________________

6 priedas

 

 

PAGALBOS SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIAMS TEIKIMO TVARKA

 

Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos

teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.ISAK-1780 (Žin., 2005, Nr.107-3938) ir kitomis švietimo ir mokslo ministro tvirtinamomis tvarkomis.

Specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti dalykų Bendrąją programą pritaiko (modifikuoja, adaptuoja) mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio ugdymosi poreikius, mokyklos Vaiko Gerovės komisijos, 2011 m. rugpjūčio 31 d. (protokolas Nr.1) ir specialiojo pedagogo rekomendacijas.

Mokyklos Vaiko Gerovės komisijos, PPT siūlymu, tėvų pritarimu specialiųjų poreikių mokiniai:

a) specialiųjų poreikių turintys mokiniai ugdomi integruotai bendrose klasėse;

b) kurtieji, elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimų, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų,

ribotą ar sutrikusį intelektą turintys pradinių klasių specialiųjų poreikių mokiniai gali nesimokyti ar vėliau pradėti mokytis užsienio kalbos;

c) judesio ir padėties sutrikimų turintys moksleiviai gali būti atleisti nuo technologijų

pamokų;

d) sutrikusios klausos mokiniai gali nesimokyti, o kurtieji visai nesimoko muzikos (jei to

pageidauja tėvai ir pritaria Vaiko Gerovės komisija);

e) neprigirdintis turintis autizmą (normalaus intelekto), turintis vidutinį ir žymų kalbos

neišsivystymą, elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimų, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų, vidutinį ir labai žymų judesio ir padėties sutrikimą, ribotą ar sutrikusį intelektą, sergantis psichikos ligomis – gali nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos.

f) 5-10 klasių mokinys:

– turintis klausos sutrikimų (išskyrus nežymų), kochlearinių implantų naudotojas, turintis

įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų, intelekto (taip pat ir ribotą ar nepatikslintą intelekto sutrikimą), judesio ir padėties (išskyrus lengvus) sutrikimų – gali mokytis tik vienos užsienio kalbos;

g) visi ugdymo plano keitimai, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami

direktoriaus įsakymu, o mokiniams tvarkaraštis koreguojamas.

Per mokslo metus mokyklos Vaiko Gerovės komisijai ar pedagoginei psichologinei tarnybai įvertinus ir rekomendavus, gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių.

Specialiąją pedagoginę pagalbą teikia specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas. Sudarant specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčio mokinio individualų ugdymo planą:

– mokykla vadovaujasi Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms

įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų, nurodytų Bendrojo ugdymo plano 20.3 punkte skaičiumi;

– atsižvelgia į mokinio, turinčio specialiųjų ugdymo(si) poreikių, mokymosi formą ir

bendradarbiaudama su mokiniu ir/ar jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbos specialistais;

– vadovaujasi Bendruosiuose ugdymo planuose pagrindinio ugdymo dalykų programoms

įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu bendrųjų ugdymo planų 111, 184, 185 punktuose.

Dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių mokymo namie ugdymo turinys formuojamas parenkant ugdymo sritis, pritaikant dalykų programas pagal šių mokinių gebėjimus, ugdymo(si) poreikius ir atsižvelgiant į Vaiko Gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos ir gydytojų rekomendacijas.

1. Mokyklos vadovas:

– skiria direktoriaus pavaduotoją ugdymui vadovauti Vaiko Gerovės komisijai;

– įsakymu patvirtina Vaiko Gerovės komisijos sudėtį: pagalbos specialiųjų poreikių

mokiniams teikimo tvarką;

– tvirtina Vaiko Gerovės komisijos pirmininko parengtas specialiojo pedagogo ir logopedo

pareigybes;

– tvirtina Vaiko Gerovės komisijos aprobuotas specialiojo pedagogo ir logopedo veiklos

programas;

– tvirtina Vaiko Gerovės komisijos aprobuotą, miesto pedagoginės psichologinės tarnybos suderintą specialiųjų poreikių moksleivių sąrašą;

– tvirtina Vaiko Gerovės komisijos aprobuotą, miesto pedagoginės psichologinės tarnybos suderintą sutrikusios kalbos ir komunikacijos vaikų sąrašą;

– tvirtina Vaiko Gerovės komisijos aprobuotą mokinių su lėtiniais somatiniais ir neurologiniais sutrikimais sąrašą;

2. Vaiko Gerovės komisijos pirmininkas:

– suderina specialiųjų poreikių vaikų ugdymo programas;

– kviečia komisijos posėdžius ir atsako už dokumentų tvarkymą bei dokumentų apie asmens įvertinimą (4 forma) konfidencialumą, jų perdavimą asmeniui išvykus į kitą švietimo įstaigą;

– sudaro galimybę susipažinti su vaiko įvertinimo ir specialiojo ugdymo skyrimo dokumentais vaiką ugdantiems pedagogams, tėvams (ar globėjams), švietimo įstaigos steigėjo administracijos padalinio, kuruojančio švietimo įstaigą, pedagoginiams darbuotojams, Pedagoginei psichologinei tarnybai, Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagoginiam psichologiniam centrui, Valstybinei švietimo inspekcijai;

– tvirtina dokumentų lenteles apie moksleivius, ugdomus pagal pritaikytą programą ir specialiųjų poreikių moksleivius pagal sutrikimų klasifikaciją;

– tvarko duomenis apie specialiųjų poreikių mokinius, atsiskaito mokytojų tarybai;

3. Mokyklos Vaiko Gerovės komisija:

– gavusi tėvų (ar globėjų) sutikimą, atlieka vaiko, turinčio ugdymosi sunkumų, pradinį

vertinimą ir pildo pažymą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pradinio vertinimo;

– kolegialiai aptaria individualaus darbo su vaiku planus, programas, būdus, metodus,

tempą, teikia rekomendacijas vaiką ugdančiam pedagogui;

– konsultuoja tėvus (ar globėjus) ir teikia jiems pedagoginę pagalbą jų vaiko ugdymo

klausimais;

– nesant ryškaus vaiko raidos sutrikimo, skiria 3 mėnesių stebėjimo laikotarpį, įvertina

vaiko pasiektus mokymosi rezultatus ir priima sprendimus dėl tolesnio vaiko ugdymo būdų ir metodų;

– konsultuoja vaikus, tėvus (ar globėjus), pedagogus dėl vaikų specifinių psichologinių

problemų, elgesio ir emocijų sutrikimų, adaptacijos ugdymo įstaigoje, paauglystės krizių;

– skiria specialųjį ugdymą, rekomenduoja modifikuoti bendrąsias mokomųjų dalykų

programas vieneriems mokslo metams (jei komisijoje dirba specialusis pedagogas ar logopedas);

– nustato specialiųjų poreikių mokinių – specialiųjų ugdymosi poreikių grupę;

– aprobuoja pedagogų parengtas modifikuotas, adaptuotas bei individualias programas;

– gavusi tėvų (ar globėjų) sutikimą, rekomenduoja išsamiai įvertinti vaiko problemas

Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, nurodydama vaiko ugdymosi sunkumų sritis (mokomuosius dalykus), pobūdį ir priežastį;

– tvarko specialiųjų poreikių vaikų apskaitą švietimo įstaigoje, nustato pedagoginės pagalbos prioritetus, optimalų pratybų skaičių vaikui, jų trukmę;

– kaupia metodinę medžiagą ir literatūrą apie specialųjį ugdymą;

– tėvams (ar globėjams) sutikus, perduoda žinias apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir taikymą specialųjį ugdymą švietimo įstaigos į kurią išvyksta vaikas, specialiojo ugdymo komisijai ir tą įstaigą aptarnaujančiam Pedagoginei psichologinei tarnybai.

– teikia siūlymų švietimo įstaigos vadovui, pedagogų tarybai, švietimo įstaigos tarybai dėl specialiųjų poreikių vaikų ugdymo organizavimo tobulinimo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo;

– užtikrina specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių ugdymo tęstinumą ir nuoseklumą;

– bendradarbiauja su PPT specialistais;

– užtikrina tėvų (ar globėjų) esant reikalui mokytojo dalyvavimą vaiko įvertinime PPT metu; prieš konsultaciją mokyklos atstovas teikia mokinio dokumentaciją, rašto darbus (lietuvių kalbos, matematikos kontrolinių darbų sąsiuvinius jei reikia ir kitų dalykų); vaiko sveikatos raidos istoriją (atsineša ateidamas į PPT);

– gavus tėvų (ar globėjų) sutikimą, mokiniui padarius didelę pažangą, nutraukia specialųjį ugdymą (programos modifikavimą ar logopedinės pagalbos teikimą), jei specialųjį gydymą buvo skyrusi mokyklos Vaiko Gerovės komisija;

– vaikui, kuriam specialųjį ugdymą paskyrė PPT, padarius didelę pažangą ir mokyklos Vaiko Gerovės komisijai nustačius, kad jam specialusis ugdymas nereikalingas, mokyklos specialiojo ugdymo komisija apie tai raštu informuoja PPT (teikia posėdžio, kuriame nutarta nutraukti specialiąją pagalbą, protokolo išrašą) ir gavusi PPT bei tėvų pritarimą, specialųjį ugdymą nutraukia;

4. Klasės mokytojas (dalyko mokytojas):

– stebi mokinį, kuris nesugeba įsisavinti bendrojo lavinimo mokyklos programos arba patiria ugdymosi sunkumus;

– informuoja tėvus ir Vaiko Gerovės komisiją apie vaiko mokymosi sunkumus;

– kartu su specialiuoju pedagogu modifikuoja ar adaptuoja bendrojo lavinimo mokyklos programą pagal PPT specialistų pateiktas rekomendacijas;

– vertina realias vaiko žinias pagal rekomenduotą programą, jei taikoma adaptuota programa, klasės žurnale prie mokinio pavardės pažymi „ad“;

– dalyvauja Vaiko Gerovės komisijos veikloje.

5. Mokyklos specialusis pedagogas:

Vadovaujasi LR ŠMM Kolegijos nutarimu (1993 05 27 Nr.27, punktai 2.6, 3.4, 3.6, 3.7, 3.8, 3.9, 3.10, 3.11) patvirtinta specialiosios pagalbos teikimo tvarka, LR ŠMM Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr.ISAK-838 ir dėl pakeitimo 2005-08-30 Nr.ISAK-1780, LR specialiojo ugdymo įstatymui, jį papildančiomis tvarkomis, remiasi PPC ir PPT parengtomis rekomendacijomis ir atlieka specialiojo pedagogo funkcijas:

– aktyviai dalyvauja Vaiko Gerovės komisijos veikloje;

– ruošia specialiojo pedagogo veiklos programą;

– konsultuoja ir supažindina specialiųjų poreikių mokinių tėvus su vaiko problemomis;

– konsultuoja mokytojus, kaip modifikuoti ir adaptuoti bendrąsias ugdymo programas;

– lavina sutrikusias pažinimo funkcijas (dėmesio, suvokimo procesų, mąstymo operacijų)

ir šalina mokymosi negales (rašymo, skaitymo, skaičiavimo);

– organizuoja mokinių grupėms pratybas, kurias veda mokyklos spec. pedagogo kabinete;

– kasmet iki gruodžio 15 d. teikia PPT:

1) moksleivių, konsultuotų PPT sąrašą, pastabose pažymėti, kuriems moksleiviams

specialioji pagalba teikiama namuose (jei to reikia);

2) duomenis apie moksleivius, ugdomus pagal pritaikytą programą;

3) duomenis apie specialiųjų poreikių moksleivius pagal sutrikimų klasifikacija.

6. Mokyklos logopedas:

Vadovaujasi LR ŠMM Kolegijos nutarimu (1993 05 27 Nr.27, punktais 2.6, 3.5) patvirtinta specialiosios pagalbos teikimo tvarką, specialiojo ugdymo įstatymą papildančiomis tvarkomis (2000 08 17 Nr.1056, 2000 08 18 Nr.1057, 2000 10 04 Nr.1221/527/83), LR ŠMM Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr.ISAK-838 ir dėl pakeitimo 2005 08 30 Nr.ISAK-1780, LR specialiojo ugdymo įstatymu, jį papildančiomis tvarkomis ir atlieka logopedo funkcijas:

– aktyviai dalyvauja Vaiko Gerovės komisijos veikloje;

– ruošia logopedo veiklos programą;

– gavęs tėvų sutikimus, tiria ir įvertina mokinių kalbą;

– pildo vaikų kalbos korteles, kaupia mokinių rašto darbus su klaidų analize;

– kasmet iki spalio 15 dienos teikia Pedagoginei psichologinei tarnybai mokinių, kurie turi

kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimą, sąrašą, aprobuotą mokyklos Vaiko Gerovės komisijos;

– pildo pažymas dėl specialiojo ugdymo skyrimo (6 forma) vaikams, kuriems skirtos

kalbos korekcijos pratybos;

– komplektuoja mokinių grupes įvairiems kalbos sutrikimams šalinti. Ypatingą dėmesį skiria

mokiniams, kurie mokosi pagal adaptuotas ir modifikuotas lietuvių kalbos ir matematikos programas;

– rengia individualaus ir grupinio korekcinio darbo programas;

– supažindina mokinio tėvus, klasės (arba lietuvių kalbos) mokytoją su kalbos sutrikimu,

korekcinio darbo eiga, pratybų tvarkaraščiu;

– organizuoja logopedines pratybas ne pamokų metu. Logopedinių pratybų lankomumas

žymimas žurnale. Jei mokinys nelanko jam skirtų logopedinių pratybų, informuoja tėvus ir klasės mokytoją. Tėvai, kurie atsisako logopedo pagalbos vaikui, savo sprendimą patvirtina raštu;

– mokiniui vykstant į kitą mokyklą arba PPT, kartu su kitais mokinio dokumentais pateikia kalbos kortelę;

– 2-3 mėnesius fiksuoja mokinių, lankiusių logopedines pratybas, pasiekimus, stebėjimus žymi kalbos kortelėje;

– ištaisius vaiko kalbos sutrikimus, apie korekcinio darbo rezultatus informuoja tėvus ir gavus jų pritarimą, logopedinę pagalbą nutraukia;

– kasmet iki birželio 15 dienos teikia Pedagoginei psichologinei tarnybai duomenis apie mokinių kalbos korekcijos rezultatus.

 

 

 

Aprobuota VGK posėdyje 2011-08-31, protokolo Nr.1.

 

 

__________________________________________

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7 priedas

Socialinės veiklos apimtis ir kryptys 2011-2012 m.m.

 

 

Socialinė veikla – bendrojo pagrindinio ugdymo dalis, siejama su mokyklos tikslais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis, tradicijomis, bendruomenės projektais ir turimomis sąlygomis.

Pagrindinio ugdymo programos mokiniams socialinei veiklai būtina skirti ne mažiau 30 val.: 5 klasė – 5 valandos

6 klasė – 5 valandos,

7 klasė – 5 valandos,

8 klasė – 5 valandos,

9 klasė – 5 valandos,

10 klasė – 5 valandos.

Socialinė veikla pagal klasių koncentrus:

5 klasės – Mokyklos aplinkos tvarkymas – 2 val.,

Kapinių priežiūra – 1 val.,

Gerų darbų diena – 1 val.,

Budėjimas klasėje – 1 val.

6 klasės – Mokyklos aplinkos tvarkymas – 2 val.,

„Uždekime Vėlinių žvakutes“ – 1 val.,

Gerų darbų diena – 1 val.,

Budėjimas klasėje – 1 val.

7 klasės – Gerų darbų diena – 1 val.,

Budėjimas klasėje – 1 val.,

Pagalba bibliotekai – 1 val.,

Mokyklai priskirtos teritorijos tvarkymas – 2 val.

8 klasės – Gerų darbų diena – 1 val.,

Budėjimas klasėje – 1 val.

Pagalba bibliotekai – 1 val.,

Mokyklai priskirtos teritorijos tvarkymas – 2 val.

9 klasės – Gerų darbų diena – 1 val.,

Budėjimas klasėje – 1 val.,

Pagalba bibliotekai – 1 val.,

Mokyklai priskirtos teritorijos tvarkymas – 2 val.

10 klasės – Gerų darbų diena – 1 val.,

Budėjimas klasėje – 1 val.,

Ūkinė pagalba mokyklai – 1 val.,

Mokyklai priskirtos teritorijos tvarkymas – 2 val.

Klasių auklėtojai socialinės veiklos užimtumą įtraukia į klasių veiklos planus. Klasių vadovas atsako už socialinės veiklos atlikimą ir apskaitą.

Socialinė veikla fiksuojama socialinės veiklos apskaitos knygelėje kiekvienam mokiniui individualiai.

Pritarta Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos mokytojų tarybos 2011 m. birželio 23 d. posėdyje protokolo Nr.10

_______________________

1 lentelė

Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti 2011-2012 m.m.

Eil. Nr.	Klasės Mokomieji dalykai	1	2	3	4
1	Dorinis ugdymas (tikyba)	1	1	1	1
2	Lietuvių kalba	8	7	7	7
3	Pasaulio pažinimas	2	2	2	2
4	Anglų kalba		2	2	2
5	Matematika	4	5	5	4
6	Dailė ir darbeliai	2	2	2	2
7	Muzika	2	2	2	2
8	Kūno kultūra	2	2	2	2
9	Šokis	1		1	1
Iš viso:		22	23	24	23
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui		22	23	24	23
Valandos skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti	Matematikai	–	–	–	1
	Anglų kalbos dalijimui į grupes	–	–	–	2
	Šokiui	–	1	–	–
Iš viso:		–	1	–	3
Maksimalus pamokų skaičius 1 mokiniui		22	24	24	24

 

2 lentelė

Neformalusis ugdymas 1 – 4 klasėse

2011-2012 m.m.

Klasė Pavadinimas	1 klasė	2 klasė	3 klasė	4 klasė
Etnografinis ansamblis			2
Dramos būrelis		2
Šokių būrelis „Vabaliukai“	2
Būrelis „Žaidžiame ir vaidiname“				2
Iš viso:	2	2	2	2

 

3 lentelė

Neformalusis ugdymas 5 – 10 klasėse

2011-2012 m.m.

 

 

 

5-10 klasių pamokų paskirstymas 2011-2012 m.m.

	5 klasė	6 a klasė	6 b klasė	7 a klasė	7 b klasė	8 a klasė	8 b klasė	9 klasė	10 klasė
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	1	1	1	1	1	1	1	1	1
KALBOS
Lietuvių kalba	5/6	4/5	5/4	5	5	5	5	4	5
Užsienio kalba (anglų)	3	3	3	3	3	3	3	3	3
Užsienio kalba (rusų)		2	2	2	2	2	2	2	2
Matematika	4	4	4	4	4	4/5	5/4	3	4
Gamtamokslinis ugdymas
Gamta ir žmogus	2	2	2
Biologija				2	2	1	1	2	1
Fizika				1	1	2	2	2	2
Chemija						2	2	2	2
InformacinĖs technologijos	1	1	1	1/0	1/0			1	1
Socialinis ugdymas
Istorija	2	2	2	2	2	2	2	2	2
Pilietiškumo pagrindai								1	1
Geografija		2	2	2	2	2	2	2	1
Ekonomika									1
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra
Dailė	1	1	1	1	1	1	1	1	1
Muzika	1	1	1	1	1	1	1	1	1
Technologijos	2	2	2	2	2	1	1	½	1
Kūno kultūra	3	2	2	2	2	2	2	2	2
Žmogaus sauga	1/0	1/0	0/1	0/1	0/1	1/0	0/1	1/0
Minimalus privalomas pamokų sk.1 mokiniui	26	28	28	29	29	30	30	31	31
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti
Lietuvių kalba	1/0	1/0	0/1
Matematika	0/1	0/1	1/0	1	1			1
Modulis: Šnekamosios anglų kalbos įgūdžių lavinimas.						0/1
Modulis: Anglų kalbos gramatinių žinių gilinimas							1
Modulis: Teksto kūrimas ir redagavimas						1/0
Modulis: Lietuvių kalbos spragų šalinimas									0/1
Modulis: Matematikos spragų šalinimas									1/0
Maksimalus pamokų skaičius 1 mokiniui	27	29	29	30	30	31	31	32	32
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti dėl diferencijavimo ir integravimo
Integruotos IT į dalykus				0/1	0/1	1	1
Laikinoji grupė etikai							1(8b,7ajungtinė)
Laikinoji grupė konsultavimui								1
Iš viso mokyklos vaiko poreikiams tenkinti pamokos	1	1	1	1/2	1/2	2	3	2	1